- padžiauti
- padžiáuti vksm. Padžióvė báltinius ant aũkšto.
.
.
padžiauti — 1. tr. K pakabinti, padėti, kad džiūtų: Padžiauk kur nors ant tvoros, tokiam karšty kaipmat išdžius Srv. Ana padžiovė drabužius ant žiogrio tvoros J. Ant aksties pamauna ir padžiauna mėsas kamine J. Vidury šilelio šienelį padžioviau Ds. Ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
pradžiauti — tr. padžiauti, įdžiauti: Kažkokia mergina netikusiai pradžiovė jaują Slč. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; įdžiauti; išdžiauti; nudžiauti; padžiauti; pardžiauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
uždžiauti — 1. tr. K užkabinti, uždėti džiaunant, padžiauti: Baltus marškinius uždžiovė ant karties, ir sudirbo musės Pnd. Maišus ant tvorų uždžiovėm Up. 2. tr. uždėti antrą eilę džiaunant, šlapią ant sauso uždėti: Darbinykai patingėjo [viską išminti], tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
įdžiauti — tr. 1. K padėti džiūti, padžiauti: Įdžiauk į jaują linus, kad džiūtum J. Vieną pirtį linų jau įdžioviau Šv. Mes jau paskutinius javus įdžiovėm Up. Aš įdžioviau linelius į tėtušio jaujelę JD73. Paršai papjauti, linai įdžiauti prš. | refl. tr.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
apdžiauti — tr. 1. apdėti džiaunant: Kakalį linais apdžiauti K. 2. apvogti: O tai apdžiovė vagiai Grv. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; įdžiauti; išdžiauti; nudžiauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atdžiauti — 1. tr. atkirsti, nukirsti: Bekapodamas malką atdžioviau pirštą Švnč. Merga jam šmaukšt peiliu ir atdžiovė rankas (ps.) Eiš. 2. refl. atvykti, atsibelsti: Totoriai tuojau per tyrumas atsidžiaudavo į pietų vaivadijas rš. džiauti; apdžiauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
džiauti — džiauti, na ( ja K; R), džiovė 1. tr., intr. kabinti, dėti, kad džiūtų: Merga, drapanas išvelėjus, džiauna ant tvoros J. Mes į jaują džiaunam, o linkuviai šeria Rz. Šiandien kietai džiovėm jaują, kažin ar džius Všk. Šiandien vakare vešim linus į… … Dictionary of the Lithuanian Language
džiuvinys — džiuvinỹs sm. (3b) DŽ kas sudžiūvęs ar džiovinamas: Obuliai buvo po pečium padžiauti; kai užsidegė pečdangtė, tai visi džiuviniaĩ susvilo Vdk … Dictionary of the Lithuanian Language
gruzdėti — gruzdėti, grùzda, ėjo intr. 1. degti be liepsnos, rusėti, smilkti, svilti; ruduoti nuo karščio, nuo sausros, šalčio: Ugnis grùzda rąste, t. y. be liepsnos dega J. Medis grùzda, ugnis rusa, po pečiumi ugnis troliuoja J. Kibirkštys grùzda… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdžiauti — tr. 1. iškabinti džiaunant. | refl. Š. ║ iškarti: Kad juos visus, itokius žmones, išdžiaut[ų]! Arm. 2. išmušti, išlaužti: Ožys įsibėgėjęs vožė į tvorą raguota kakta, išdžiovė tris kartis rš. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; … Dictionary of the Lithuanian Language